Aš šventovė kontrolei. Esu ir žvėris, ir narvas, kuriame jisai uždarytas.
Naktimis mes iškvepiam iš apatinių plaučių skilčių rūką, kad ryte jis pakiltų virš miško. Kad nubudus galėčiau pro langą stebėti migloje skendinčius medžius. Priešų krauju išsidažyti lūpas ir paleisti žvėrį. Kad galėtum rūku ir medžiais apglėbti, paslėpti mano nuogumą, rytais, kai tarpai tarp narvo grotų per platūs.
aš myliu, kaip myli vilkai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą