Alkis

Prisijaukinai mane it kokį šunytį. O aš net nežinau, ar tyčia.
Iš to chaotiško, bet santūraus gyvulio virtau murkiančiu katinu, kuris kasnakt pirštų galais ir lūpomis tyrinėja kiekvieną tavo kūno linkį. Ir laukia, laukia kol bus paglostytas.
Tik išaušus rytui vis bandau nusukti akis, nesutikt veriančio tavo žvilgsnio, kad neįskaitytum jose to nenumaldomo, kurtinančio vidinių demonų riksmo.



Šitas geismas neišmatuojamas.